Lietuvos švietimo sistemoje terminai „aukštasis“ ir „aukštesnysis“ išsilavinimas dažnai sukelia painiavą, ypač vyresniajai kartai arba tiems, kurie studijas baigė prieš kelis dešimtmečius. Nors abu terminai skamba panašiai, jie žymi visiškai skirtingas pakopas ir kvalifikacinius lygius. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime esminius skirtumus, kad galėtumėte lengviau orientuotis šiuolaikinėje mokslo erdvėje.
Istorinis kontekstas ir esminis lūžis
Svarbiausia suprasti, kad šiandieninėje Lietuvos švietimo sistemoje sąvoka „aukštesnysis išsilavinimas“ oficialiai nebeegzistuoja kaip siekiamas studijų tikslas. Tai buvo tarpinė grandis tarp vidurinio ir aukštojo mokslo, kurią teikdavo technikumai arba aukštesniosios mokyklos iki 2000-ųjų metų reformos. Tuo metu šios studijos buvo labiau orientuotos į praktinį amatą, tačiau nesuteikdavo bakalauro laipsnio.
Po aukštojo mokslo reformos, aukštesniosios mokyklos buvo reformuotos į kolegijas arba prijungtos prie profesinio rengimo centrų. Šiandien visi, norintys įgyti aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, renkasi tarp dviejų aukštojo mokslo rūšių: koleginio ir universitetinio. Abu jie suteikia aukštojo mokslo diplomą, tačiau skiriasi savo pobūdžiu ir suteikiamu kvalifikaciniu laipsniu.
Pagrindiniai skirtumai tarp studijų rūšių
Nors aukštesnysis išsilavinimas išnyko iš aktyvių studijų programų, jo vietą užėmė profesinis bakalauras, teikiamas kolegijose. Universitetinis išsilavinimas išliko aukščiausia mokslo siekiamybe, orientuota į teorines žinias ir mokslinius tyrimus. Tikslus palyginimas tarp senosios sistemos liekanų ir dabartinės tvarkos padeda suprasti, kodėl darbdaviai vis dar kartais teiraujasi apie išsilavinimo pobūdį.
| Kriterijus | Aukštesnysis (senoji sistema) | Aukštasis (dabartinė sistema) |
|---|---|---|
| Įstaigos tipas | Technikumai, aukštesniosios mokyklos | Kolegijos ir Universitetai |
| Suteikiamas laipsnis | Nėra (specialisto kvalifikacija) | Bakalauras, Magistras, Doktorantas |
| Studijų kryptis | Labai siaura praktinė specializacija | Platus akademinis arba taikomasis profilis |
| Tęstinumas | Ribotos galimybės stoti į magistrantūrą | Galimybė kilti iki mokslo daktaro laipsnio |
Svarbu paminėti, kad asmenys, baigę studijas senosiose aukštesniosiose mokyklose, dabar turi galimybę išsilyginti savo diplomus. Dauguma kolegijų siūlo papildomas studijas, kurias baigus asmuo įgyja profesinio bakalauro laipsnį, atitinkantį šiuolaikinius standartus.
Šiuolaikinis aukštasis išsilavinimas skirstomas į kolegines studijas (orientuotas į praktiką) ir universitetines studijas (orientuotas į teoriją ir tyrimus). Abu šie keliai yra pilnaverčiai, tačiau jų studijų metodai ir galutinis darbo rinkos tikslas gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos profesijos.
Aukštesniojo išsilavinimo relikvijos
Nors nauji studentai aukštesniojo išsilavinimo nebeįgyja, šis terminas vis dar sutinkamas Darbo kodekse arba senosios kartos CV. Tai dažnai sukelia nesusipratimų per darbo pokalbius. Jei jūsų diplome nurodyta „aukštesnysis išsilavinimas“, turėtumėte žinoti, jog ši kvalifikacija pagal Europos kvalifikacijų sąrangą yra žemesnio lygio nei bakalauro laipsnis.
Šiandien rinkoje labiausiai vertinamas gebėjimas mokytis visą gyvenimą. Todėl net ir turint aukštesnįjį išsilavinimą, rinkos ekspertai rekomenduoja pasinaudoti teisinėmis galimybėmis jį pripažinti arba atnaujinti iki aukštojo mokslo standarto, kad būtų atvertos durys į vadovaujančias pozicijas ar tolesnes studijas magistrantūroje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar aukštesnysis išsilavinimas yra tas pats, kas kolegija?
Ne visai. Nors kolegijos perėmė aukštesniųjų mokyklų bazę, kolegijos suteikia aukštąjį išsilavinimą (profesinį bakalaurą), o senosios aukštesniosios mokyklos suteikdavo tik specialųjį vidurinį/aukštesnįjį išsilavinimą be laipsnio.
Ar galiu stoti į magistrantūrą su aukštesniuoju išsilavinimu?
Tiesiogiai – ne. Pirmiausia turite įgyti bakalauro laipsnį (aukštąjį universitetinį arba koleginį išsilavinimą su papildomomis studijomis).
Koks išsilavinimas yra aukštesnis?
Aukštasis išsilavinimas yra aukštesnė pakopa už aukštesnįjį išsilavinimą tiek pagal studijų trukmę, tiek pagal suteikiamą kvalifikaciją.
Kodėl nebeliko aukštesniųjų mokyklų?
Lietuva prisijungė prie Bolonijos proceso, siekdama suvienodinti Europos aukštojo mokslo erdvę, todėl pereita prie bakalauro ir magistro sistemos.
Šaltiniai:
- Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.
- Wikipedia: Aukštasis išsilavinimas.
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (smm.lt).
- Studijų kokybės vertinimo centras (skvc.lt).
