Kuo skiriasi akustinė gitara nuo klasikinės?

Daugelis pradedančiųjų muzikantų, užsukę į muzikos prekių parduotuvę, susiduria su dilema: kurią gitarą pasirinkti? Iš pirmo žvilgsnio akustinė ir klasikinė gitaros atrodo labai panašiai – abi turi šešias stygas, medinį korpusą ir rezonansinę angą. Tačiau vos palietus stygas ar paėmus instrumentą į rankas, skirtumai tampa akivaizdūs.

Šiame straipsnyje nuodugniai apžvelgsime esminius techninius, konstrukcinius ir garsinius skirtumus tarp šių dviejų populiariausių gitarų tipų. Suprasdami šiuos niuansus, galėsite lengviau nuspręsti, kuris instrumentas geriausiai atitinka jūsų muzikinį skonį bei fizinį patogumą mokantis groti.

Stygų tipas: pagrindinis skirtumas

Esminis ir pats svarbiausias skirtumas slypi stygose. Klasikinė gitara naudoja nailonines stygas, kurios yra minkštos, elastingos ir švelnios pirštams. Tuo tarpu akustinė gitara (dažnai dar vadinama vakarietiška arba „western“ tipo) naudoja plienines stygas, kurios sukuria žymiai didesnį tempimą ir pasižymi skaidresniu, garsesniu tonu.

Nailoninės stygos yra pritaikytos groti pirštais, jos suteikia šiltą, gilų ir švelnų garsą. Plieninės stygos, nors pradžioje gali būti skausmingos nepratusiems pirštų galiukams, suteikia ryškumą ir dinamiškumą, kuris būtinas populiariajai muzikai ar roko kūriniams atlikti. Svarbu pabrėžti, kad ant klasikinės gitaros jokiu būdu negalima dėti plieninių stygų, nes jų tempimas gali tiesiog sulaužyti gležnesnę instrumento konstrukciją.

Grifo sandara ir ergonomika

Kitas ryškus vizualinis ir funkcinis skirtumas yra gitaros kaklelis, arba grifas. Klasikinės gitaros grifas yra kur kas platesnis. Tai daroma tam, kad tarp stygų būtų didesni tarpai, padedantys švariai atlikti sudėtingas klasikines kompozicijas, kur reikia vienu metu spausti daug skirtingų natų.

Akustinė gitara turi siauresnį grifą, kuris savo forma labiau primena elektrinės gitaros kaklelį. Tai leidžia lengviau apimti grifą ranka, patogiau groti akordus naudojant nykštį bei greitai keisti pozicijas. Be to, akustinės gitaros grifas viduje turi metalinį strypą (vadinamąjį „truss rod“), kuris padeda kompensuoti didelį plieninių stygų tempimą ir leidžia reguliuoti grifo išlinkimą.

Grifų skirtumai lemia ir skirtingą grojimo techniką:

• Klasikine gitara beveik visada grojama sėdint, instrumentą atremiant į kairę koją (naudojant pakojį).
• Akustine gitara dažnai grojama stovint (naudojant diržą) arba sėdint, atremiant instrumentą į dešinę koją.
• Dėl siauresnio grifo akustinėje gitaroje lengviau groti „barre“ akordus nepatyrusiems žaidėjams.

Korpuso forma ir gaminimo ypatumai

Gitarų korpusai taip pat skiriasi savo tūriu ir konstrukcija. Klasikinės gitaros dažniausiai yra vieno standartinio dydžio, jų forma simetriška ir kompaktiška. Tai leidžia pasiekti subtilų garso balansą, kuris reikalingas kamerinei muzikai. Jų mediena paprastai yra plonesnė, kad geriau rezonuotų su santykinai silpnesniu nailoninių stygų virpėjimu.

Akustinės gitaros būna pačių įvairiausių formų: nuo didžiulių „Dreadnought“ ar „Jumbo“, iki mažesnių „Parlour“ modelių. Didesnis korpusas reikalingas tam, kad būtų išgautas garsesnis, žemesnių dažnių prisotintas garsas, galintis užpildyti kambarį be papildomo stiprinimo. Akustinės gitaros taip pat dažnai turi apsauginę plokštelę viršutinėje dekos dalyje („pickguard“), kuri saugo medį nuo subraižymų grojant su mediatoriumi.

Apibendrinant, pasirinkimas tarp akustinės ir klasikinės gitaros turėtų priklausyti nuo muzikos, kurią svajojate atlikti. Jei jus žavi Bacho kūriniai ar flamenko ritmai – rinkitės klasikinę. Jei norite dainuoti prie laužo ar groti mėgstamiausias radijo dainas – akustinė gitara bus tinkamesnis palydovas. Svarbiausia, kad pasirinktas instrumentas keltų norą groti kiekvieną dieną.