Kuo skiriasi gripas nuo peršalimo?

Kiekvieną šaltąjį sezoną susiduriame su panašiais simptomais: sloga, kosuliu, galvos skausmu. Dažnai sunku atskirti, ar tai tik paprastas peršalimas, ar reikalai yra rimtesni ir mus užpuolė gripas. Nors abi ligos yra virusinės ir turi bendrų bruožų, jų sukėlėjai, simptomų sunkumas ir galimos komplikacijos smarkiai skiriasi. Suprasti šiuos skirtumus yra gyvybiškai svarbu norint tinkamai pasirinkti gydymą ir išvengti nemalonių pasekmių.

Atpažinę, ar tai gripas, ar peršalimas, galėsite priimti geriausius sprendimus dėl savo sveikatos. Pavyzdžiui, gripo atveju gali būti reikalingas medikų įsikišimas ar net antivirusiniai vaistai, o peršalimas dažniausiai praeina savaime, taikant simptominį gydymą namuose.

Kas yra peršalimas?

Peršalimas, dar kitaip vadinamas ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, yra labiausiai paplitusi žmogaus liga. Jį sukelia daugiau nei 200 skirtingų virusų, iš kurių dažniausi yra rinovirusai. Ši liga paprastai yra lengvos eigos ir retai sukelia rimtų komplikacijų. Peršalimo virusai atakuoja nosies ir gerklės gleivines, sukeldami vietinį uždegimą. Nors simptomai gali būti erzina, jie paprastai trunka savaitę ar dešimt dienų ir praeina savaime.

Peršalimo simptomai ir eiga

Peršalimo simptomai atsiranda palaipsniui, per vieną ar dvi dienas po užsikrėtimo. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra:

• Sloga: Iš pradžių skaidrios išskyros, vėliau gali tapti tirštesnės ir gelsvos.
• Čiaudulys: Dažnas ir intensyvus, ypač ligos pradžioje.
• Gerklės skausmas ar perštėjimas: Gali būti pirmasis simptomas.
• Kosulys: Paprastai sausas, vėliau gali tapti su skrepliais.
• Lengvas karščiavimas: Ne visada pasireiškia, o jei pasireiškia, temperatūra retai viršija 38°C.
• Nedidelis nuovargis: Gali jaustis lengvas silpnumas, bet dažniausiai netrukdo kasdienei veiklai.

Didžiausią ligos sunkumą žmonės pajunta pirmąsias 2-3 dienas, po to simptomai pamažu silpnėja. Svarbu paminėti, kad peršalimas retai kada veda prie tokių komplikacijų kaip plaučių uždegimas, tačiau gali pabloginti astmos ar kitų lėtinių kvėpavimo takų ligų eigą.

Kas yra gripas?

Gripas yra užkrečiama kvėpavimo takų liga, sukeliama specifinių gripo virusų (A, B, rečiau C tipo). Šie virusai yra daug agresyvesni nei peršalimo virusai ir gali pažeisti ne tik viršutinius, bet ir apatinius kvėpavimo takus, sukeldami sunkesnę ligos eigą ir didesnę komplikacijų riziką. Gripo virusai nuolat mutuoja, todėl kasmet atsiranda naujų štamų, ir dėl to imunitetas, įgytas nuo vieno gripo viruso tipo, gali neapsaugoti nuo kito.

Gripo simptomai ir eiga

Gripo simptomai pasireiškia staiga ir intensyviai. Dažnas scenarijus – žmogus jaučiasi visiškai gerai, o po kelių valandų jį ištinka visi gripo simptomai. Pagrindiniai gripo požymiai yra šie:

• Aukšta temperatūra: Dažnai viršija 38°C ir gali siekti net 40°C.
• Stiprus raumenų ir sąnarių skausmas: Jaučiamas visame kūne, ypač kojose ir nugaroje.
• Galvos skausmas: Dažnai intensyvus ir pulsuojantis.
• Didelis nuovargis ir silpnumas: Gali trukti kelias savaites net pasveikus.
• Sausas kosulys: Gali būti labai erzinantis ir ilgai nepraeiti.
• Šaltkrėtis: Dažnai lydima aukštos temperatūros.
• Sloga ar užgulta nosis: Nors gali pasireikšti, nėra toks ryškus kaip peršalimo atveju.

Gripas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas (pneumonija), sinusitas, bronchitas, ausies infekcijos ar net širdies raumens uždegimas. Ypač didelė rizika yra mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.

Pagrindiniai skirtumai tarp gripo ir peršalimo

Norint greitai atpažinti abiejų ligų skirtumus, galima panagrinėti pagrindinius simptomų palyginimus. Štai detali palyginimo lentelė, kuri padės geriau suprasti esminius skirtumus tarp šių dviejų ligų:

Kaip matyti iš lentelės, pagrindiniai gripo ir peršalimo atskiriamieji bruožai yra ligos pradžios staigumas, karščiavimo intensyvumas bei kūno skausmų stiprumas. Jei ligos pradžia yra staigi, su aukšta temperatūra ir stipriais kūno skausmais, didelė tikimybė, kad tai gripas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors peršalimas dažniausiai praeina savaime be medikų pagalbos, o gripą galima gydyti namuose, simptomų stebėjimas yra itin svarbus. Yra situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nepriklausomai nuo to, ar įtariate peršalimą, ar gripą.

Nerimą keliantys simptomai

Kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:

• Dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas: Tai gali reikšti plaučių uždegimą ar kitas rimtas kvėpavimo takų problemas.
• Nuolatinis krūtinės ar pilvo skausmas/spaudimas: Gali signalizuoti rimtas komplikacijas.
• Staigus galvos svaigimas ar sutrikusi sąmonė: Ypač pavojinga.
• Stiprus ar nuolatinis vėmimas: Gali sukelti dehidrataciją.
• Simptomų pablogėjimas: Jei jaučiatės geriau, bet po kelių dienų simptomai vėl pasirodo su didesne jėga, tai gali būti antrinė bakterinė infekcija.
• Priepuoliai: Ypač vaikams.
• Ryškiai pamėlusios lūpos ar veidas: Rodiklis, kad trūksta deguonies.

Ypatingą dėmesį turėtų atkreipti asmenys, priklausantys rizikos grupėms: maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, sergantys lėtinėmis ligomis (širdies ligomis, astma, diabetu) bei asmenys su susilpnėjusia imunine sistema. Jiems gripo komplikacijos gali būti ypač pavojingos.

Prevencija ir gydymas

Nors abi ligos yra virusinės, prevencijos ir gydymo strategijos šiek tiek skiriasi.

Peršalimo prevencija ir gydymas

Kadangi peršalimą sukelia daug skirtingų virusų, specifinės vakcinos nėra. Svarbiausia prevencija – asmeninė higiena:

• Dažnas rankų plovimas: Ypač po kosėjimo, čiaudėjimo, prieš valgį.
• Vengimas liesti veidą: Akis, nosį, burną.
• Vengimas artimo kontakto: Su sergančiais asmenimis.
• Pakankamas poilsis: Stipri imuninė sistema lengviau kovoja su virusais.
• Vitaminai ir subalansuota mityba: Ypač svarbus vitaminas C ir D.

Peršalimo gydymas dažniausiai yra simptominis: gerti daug skysčių, ilsėtis, vartoti vaistus nuo skausmo ir karščiavimo (paracetamolis, ibuprofenas), nosies purškalus nuo slogos, pastiles nuo gerklės skausmo. Antibiotikai peršalimo atveju yra nenaudingi ir nerekomenduojami, nes jie neveikia virusų.

Gripo prevencija ir gydymas

Pagrindinė ir efektyviausia gripo prevencijos priemonė yra kasmetinis skiepai. Gripas yra sezoninis, todėl skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais rudenį, prieš prasidedant gripo sezonui. Skiepai apsaugo nuo pavojingiausių gripo virusų štamų, kurie prognozuojami plisti tą sezoną.

Gripo gydymas taip pat apima simptomų slopinimą (karščio ir skausmo mažinimas), tačiau sunkiais atvejais arba rizikos grupėms gali būti skiriami antivirusiniai vaistai. Šie vaistai yra efektyviausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo. Svarbiausia – gerti daug skysčių ir kruopščiai ilsėtis, kad kūnas galėtų kovoti su infekcija. Kaip ir peršalimo atveju, antibiotikai gripo viruso neveikia ir yra skiriami tik komplikacijų, pavyzdžiui, bakterinės pneumonijos, atveju.