Pagrindiniai akcentai:
- Fizinis asmuo yra žmogus, juridinis – organizacija.
- Fizinis asmuo atsako visu savo turtu, juridinis – tik savo turtu.
- Juridinis asmuo privalo būti registruojamas.
- Juridiniai asmenys leidžia jungti didesnius resursus ir riboti riziką.
Teisės pasaulyje dažnai susiduriame su dviem pagrindinėmis sąvokomis, apibūdinančiomis subjektus, galinčius dalyvauti teisiniuose santykiuose: fizinį asmenį ir juridinį asmenį. Nors abu gali turėti teises ir pareigas, tarp jų yra esminių skirtumų, kurie lemia jų veiklą, atsakomybę ir vietą visuomenėje. Supratimas apie šiuos skirtumus yra būtinas tiek verslininkams, tiek piliečiams, norintiems geriau orientuotis teisinėje aplinkoje.
Kas yra fizinis asmuo?
Fizinis asmuo – tai bet kuris gyvas žmogus. Nuo pat gimimo kiekvienas iš mūsų įgyja fizinio asmens statusą, suteikiantį teisnumą, t. y., galimybę turėti teises ir pareigas. Šis statusas apima teisę į nuosavybę, teisę sudaryti sutartis, teisę dirbti, mokytis ir daugelį kitų. Fizinis asmuo veikia savo vardu ir yra tiesiogiai atsakingas už savo veiksmus.
Fizinio asmens teisnumas ir veiksnumas
Teisnumas yra prigimtinė teisė turėti civilines teises ir pareigas. Tuo tarpu veiksnumas reiškia asmens gebėjimą savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Fizinis asmuo įgyja pilną veiksnumą sulaukęs pilnametystės, t. y., 18 metų. Iki tol už jo veiksmus tam tikra apimtimi atsako jo tėvai ar globėjai.
Pavyzdžiui, fizinis asmuo gali įsteigti individualią veiklą, dirbti samdomą darbą, pirkti nekilnojamąjį turtą ar pasirašyti paskolos sutartį. Visi šie veiksmai atliekami jo vardu ir sukelia tiesioginę atsakomybę.
Kas yra juridinis asmuo?
Juridinis asmuo – tai registruota organizacija, kuri teisės požiūriu laikoma savarankišku subjektu, atskirta nuo jos steigėjų ar savininkų. Kitaip tariant, tai dirbtinai sukurta teisės konstrukcija, kuriai valstybė suteikia galimybę veikti kaip savarankiškam teisiniam vienetui. Populiariausi juridinio asmens pavyzdžiai Lietuvoje yra uždarosios akcinės bendrovės (UAB), individualios įmonės (IĮ), asociacijos, viešosios įstaigos ir panašiai.
Juridinio asmens požymiai ir registracija
Kad organizacija būtų pripažinta juridiniu asmeniu, ji turi atitikti tam tikrus požymius. Visų pirma, juridinis asmuo turi turėti savo pavadinimą, kuris jį atskiria nuo kitų. Antra, jis privalo būti tinkamai įregistruotas Juridinių asmenų registre, ir tik registracijos momentu jis įgyja teisnumą ir veiksnumą. Tai reiškia, kad juridinis asmuo turi savo turtą ir prisiima atsakomybę už savo įsipareigojimus, atskirai nuo jo dalyvių turto ir atsakomybės. Trečia, juridinis asmuo turi savo valdymo organus, kurie priima sprendimus jo vardu.
Pavyzdžiui, UAB „Pavyzdys“ yra juridinis asmuo. Ji gali sudaryti sutartis su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, imti paskolas, samdyti darbuotojus. Jei UAB „Pavyzdys“ bankrutuoja, jos savininkų asmeninis turtas dažniausiai lieka neliečiamas, nes už įmonės skolas atsiskaitoma tik jos pačios turtu.
Pagrindiniai skirtumai tarp fizinio ir juridinio asmens
Štai pagrindiniai skirtumai, kurie padės geriau suprasti abiejų teisinių subjektų specifiką:
| Kriterijus | Fizinis asmuo | Juridinis asmuo |
|---|---|---|
| Apibrėžimas | Gyvas žmogus | Teisės aktų pagrindu įsteigta organizacija |
| Atsakomybė | Visu savo turtu | Tik savo turtu (išskyrus tam tikrus atvejus) |
| Registracija | Neprivaloma (gimimo faktas) | Privaloma Juridinių asmenų registre |
| Turtas | Asmeninis turtas | Organizacinės nuosavybės turtas, atskirtas nuo savininkų |
| Veiklos tikslas | Platus (gyvenimo, ekonominė, socialinė) | Dažnai apibrėžtas (verslas, labdara, visuomeninė veikla) |
| Valdymas | Savarankiškas | Valdymo organų (pvz., direktorius, valdyba) |
Atsakomybė: raktinis skirtumas
Vienas svarbiausių skirtumų slypi atsakomybėje. Kai fizinis asmuo vykdo individualią veiklą ar tiesiog sudaro sutartis, už savo įsipareigojimus jis atsako visu savo turtu. Tai reiškia, kad, esant finansiniams sunkumams, kreditoriai gali pretenduoti ne tik į verslo, bet ir į asmeninį fizinio asmens turtą (namą, automobilį ir pan.).
Tuo tarpu juridinis asmuo (pvz., UAB) atsako tik savo, įmonės, turtu. Tai yra vadinamasis ribotos atsakomybės principas. Šis principas leidžia verslininkams sumažinti asmeninę riziką, kadangi bankroto atveju ar patyrus didelių nuostolių, juridinių asmenų savininkų asmeninis turtas dažniausiai išlieka apsaugotas. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, esant įrodytai apgaulingai veiklai ar dideliam aplaidumui, juridinių asmenų vadovams ar savininkams gali tekti prisiimti ir asmeninę atsakomybę.
Registracijos ir valdymo skirtumai
Fiziniam asmeniui, norint vykdyti veiklą, nebūtina sudėtinga registracijos procedūra (pakanka įregistruoti individualią veiklą VMI). Tuo tarpu juridiniam asmeniui privaloma oficiali registracija Juridinių asmenų registre, jos metu nustatomi steigimo dokumentai, struktūra, valdymo organai. Juridinis asmuo veikia per savo valdymo organus, kurie priima sprendimus ir atstovauja juridiniam asmeniui teisiniuose santykiuose, o fizinis asmuo priima sprendimus pats už save.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada geriau pasirinkti fizinio asmens, o kada juridinio asmens statusą?
Tai priklauso nuo veiklos pobūdžio, planuojamos apyvartos, rizikos ir norimos atsakomybės apimties. Mažai, individualiai veiklai su nedidele rizika dažnai pakanka fizinio asmens statuso. Didesniems projektams, su didesne rizika ir planuojant didesnes investicijas ar darbuotojų samdymą, dažniausiai rekomenduojamas juridinis asmuo dėl ribotos atsakomybės.
Ar fizinis asmuo gali sudaryti sutartis su juridiniu asmeniu?
Taip, žinoma. Fiziniai asmenys kasdien sudaro įvairias sutartis su juridiniais asmenimis – tai gali būti pirkimo-pardavimo, paslaugų teikimo, darbo sutartys ir t.t. Šie teisiniai subjektai aktyviai bendrauja ir sudaro įvairius teisinius santykius.
Ar individuali veikla yra juridinis asmuo?
Ne, individualią veiklą vykdantis asmuo yra fizinis asmuo. Jis atsako už savo veiklos rezultatus ir įsipareigojimus visu savo turtu. Individuali įmonė (IĮ) yra juridinis asmuo, tačiau ji turi tam tikrų skirtumų nuo, pavyzdžiui, UAB.
Ar galima veikti ir kaip fiziniam, ir kaip juridiniam asmeniui vienu metu?
Taip, vienas fizinis asmuo gali būti tiek darbuotojas (kaip fizinis asmuo), tiek ir juridinio asmens (pvz., UAB) steigėjas ar vadovas. Tai yra du skirtingi teisiniai statusai, kurie vienas kitam netrukdo.
Ką reiškia „ribota atsakomybė”?
Ribotos atsakomybės principas reiškia, kad juridinio asmens savininkai (pvz., akcininkai) už juridinio asmens įsipareigojimus atsako tik savo įnašų į tą juridinį asmenį dydžiu. Jų asmeninis turtas yra apsaugotas nuo įmonės kreditorių pretenzijų, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
