Žmogaus ir gyvūnų nervų sistema kasdien apdoroja tūkstančius dirgiklių, užtikrindama organizmo išlikimą, prisitaikymą bei sklandžią sąveiką su aplinka. Greičiausias ir efektyviausias šios sąveikos būdas yra refleksas – automatinis, nevalingas organizmo atsakas į vidinį arba išorinį dirgiklį, kurį valdo nervų sistema.
Svarbiausios įžvalgos
- Nesąlyginiai refleksai yra įgimti, pastovūs ir paveldimi genetiškai, o sąlyginiai – įgyjami individualaus gyvenimo patirties metu.
- Nesąlyginius refleksus daugiausia kontroliuoja nugaros smegenys bei smegenų kamienas, tuo tarpu sąlyginiams refleksams susidaryti būtina smegenų žievės veikla.
- Nesąlyginiai refleksai neišnyksta visą gyvenimą, o sąlyginiai, nesant nuolatinio paskatinimo, palaipsniui gęsta ir gali visai išnykti.
- Nesąlyginių refleksų tikslas yra tiesioginis gyvybės palaikymas, o sąlyginių – lankstus prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų.
Kas yra nesąlyginiai refleksai?
Nesąlyginiai refleksai yra įgimtos, stereotipinės organizmo reakcijos į aplinkos dirgiklius, kurios susiformavo evoliucijos eigoje ir yra paveldimos iš kartos į kartą. Šios reakcijos yra būdingos visiems tam tikros rūšies individams, nepriklausomai nuo jų asmeninės patirties ar gyvenimo sąlygų.
Šių reakcijų lankai yra anatomiškai fiksuoti jau gimimo momentu. Tai reiškia, kad nervinis impulsas keliauja iš anksto nustatytu keliu per nugaros smegenis arba smegenų kamieną, todėl organizmo atsakas yra žaibiškas ir nereikalauja sąmoningo mąstymo ar mokymosi etapo.
Pagrindiniai nesąlyginių refleksų pavyzdžiai
Gamtos sukurti mechanizmai leidžia apsaugoti kūną nuo pažeidimų be išankstinio pasiruošimo. Štai keletas ryškiausių pavyzdžių, su kuriais susiduriame kasdien:
- Apsauginiai refleksai: rankos atitraukimas prisilietus prie karšto daikto, mirksėjimas artėjant objektui prie akies ar kosulys dulkėms patekus į kvėpavimo takus.
- Mitybos refleksai: naujagimio žindimo ir rijimo refleksai, seilių išsiskyrimas maistui tiesiogiai patekus į burnos ertmę.
- Orientaciniai refleksai: staigus galvos ir akių pasukimas į netikėtą garsą ar šviesos blyksnį.
Visi šie procesai vyksta savaime ir užtikrina bazines fiziologines funkcijas, reikalingas organizmo išlikimui ekstremaliomis ar kasdienėmis situacijomis.
Kas yra sąlyginiai refleksai?
Sąlyginiai refleksai yra individualiai įgytos reakcijos, kurios formuojasi organizmo gyvenimo eigoje, jam sąveikaujant su kintančia aplinka. Priešingai nei įgimti atsakai, sąlyginiai refleksai nėra paveldimi ir skiriasi priklausomai nuo kiekvieno individo asmeninės patirties bei išmokimo.
Šių refleksų fiziologinius mechanizmus detaliai ištyrinėjo žymus fiziologas Ivanas Pavlovas. Jo atlikti eksperimentai parodė, kad sujungus neutralų dirgiklį (pavyzdžiui, skambučio garsą) su nesąlyginiu dirgikliu (maistu), ilgainiui net ir vienas neutralus signalas pradeda sukelti fiziologinį atsaką – seilių tekėjimą.
Kaip susidaro ir veikia sąlyginiai refleksai?
Sąlyginiam refleksui susiformuoti būtina didžiųjų pusrutulių žievės veikla. Procesas remiasi laikinų funkcinių ryšių atsiradimu tarp skirtingų smegenų centrų:
- Neutralus dirgiklis turi veikti šiek tiek anksčiau nei nesąlyginis dirgiklis arba kartu su juo.
- Šis sutapimas turi kartotis pakankamai kartų, kad smegenyse susidarytų tvirtas neuroninis ryšys.
- Organizmas turi būti budrus ir patirti emocinį ar fiziologinį poreikį atsakui formuotis.
Jeigu sąlyginis signalas ilgą laiką nebėra palaikomas nesąlyginiu dirgikliu, vyksta reflekso slopinimas – jis pamažu silpnėja, kol galiausiai visai užgęsta, taip atlaisvindamas nervų sistemos resursus naujiems įgūdžiams.
Esminiai skirtumai tarp sąlyginių ir nesąlyginių refleksų
Norint geriau suprasti, kuo skiriasi sąlyginiai ir nesąlyginiai refleksai, pravartu pažvelgti į jų kilmę, pastovumą, nervinius centrus ir biologinę paskirtį. Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti svarbiausi šių dviejų reakcijų tipų bruožai.
| Kriterijus | Nesąlyginiai refleksai | Sąlyginiai refleksai |
|---|---|---|
| Kilmė | Įgimti, paveldimi genetiškai | Įgyti gyvenimo eigoje, nepaveldimi |
| Būdingumas | Būdingi visiems rūšies individams | Individualūs, unikalūs kiekvienam individui |
| Nervų sistemos centrai | Nugaros smegenys, smegenų kamienas | Didžiųjų pusrutulių žievė |
| Pastovumas | Pastovūs, išlieka visą gyvenimą | Nepastovūs, gali išnykti (užgesti) |
| Biologinė reikšmė | Užtikrina bazinį išlikimą ir apsaugą | Padeda lanksčiai prisitaikyti prie kintančios aplinkos |
Kaip matome iš lentelės, nesąlyginiai refleksai sudaro stabilų pagrindą, o sąlyginiai – dinamišką antstatą, leidžiantį organizmui mokytis iš savo patirties ir reaguoti į aplinkybes dar prieš joms įvykstant.
Biologinė reikšmė ir prisitaikymas prie aplinkos
Abiejų tipų refleksai veikia kartu, sudarydami harmoningą sistemą. Nesąlyginiai refleksai padeda išgyventi pačiomis pirmosiomis gyvenimo akimirkomis, kuomet individas dar neturi jokios asmeninės patirties. Jie veikia kaip patikimas apsauginis skydas, reaguojantis į tiesioginį fizinį pavojų ar fiziologinį poreikį.
Sąlyginiai refleksai suteikia organizmui prognozavimo galią. Užuot laukęs, kol įvyks kontaktas su dirgikliu, organizmas išmoksta atpažinti išankstinius signalus. Pavyzdžiui, plėšrūno kvapas ar šlamesys krūmuose tampa sąlyginiu signalu pabėgti dar iki tiesioginio užpuolimo. Žmogaus atveju sąlyginiai refleksai yra pagrindas visiems mūsų įpročiams, kalbos suvokimui, vairavimo įgūdžiams ir elgesio modeliams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar sąlyginis refleksas gali tapti nesąlyginiu?
Ne, sąlyginis refleksas negali tiesiogiai tapti nesąlyginiu atskiro individo gyvenime. Nesąlyginiai refleksai susiformuoja per milijonus evoliucijos metų ir yra užkoduoti genome, o individualiai įgyti refleksai kitoms kartoms biologiškai nepersiduoda.
Kas nutinka, jei sąlyginis refleksas nėra kartojamas?
Nekartojamas ir nepastiprinamas sąlyginis refleksas palaipsniui slopsta – šis procesas vadinamas reflekso užgesimu. Laikini nerviniai ryšiai didžiųjų pusrutulių žievėje susilpnėja, todėl neutralus dirgiklis nustoja kelti specifinį atsaką.
Ar žmogus gali sąmoningai kontroliuoti nesąlyginius refleksus?
Daugumos nesąlyginių refleksų sąmoningai kontroliuoti neįmanoma, nes jų lankai nepriklauso nuo valingos smegenų žievės kontrolės. Vis dėlto kai kuriuos refleksus, pavyzdžiui, kvėpavimo sulaikymą ar mirksėjimą, tam tikrą laiką galima nuslopinti valios pastangomis.
Kuris refleksų tipas yra svarbesnis žmogaus evoliucijai?
Abu tipai yra vienodai svarbūs. Nesąlyginiai refleksai garantuoja biologinį išlikimą ir homeostazę, o sąlyginiai refleksai suteikė galimybę vystytis sudėtingam elgesiui, mokymuisi, kalbai ir kultūrai.
