Odos paraudimas, varginantis niežulys ir pleiskanojimas yra itin dažni simptomai, su kuriais susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje. Išgirdę gydytojo kabinete žodžius „egzema“ arba „dermatitas“, pacientai neretai pasimeta ir mano, kad tai yra dvi visiškai skirtingos, tarpusavyje nesusijusios ligos. Visgi dermatologijoje šių terminų vartojimas turi specifinį ryšį, kurį svarbu suprasti norint tinkamai pasirūpinti savo odos sveikata.
Svarbiausi faktai trumpai:
- Dermatitas yra platus skėtinis terminas, reiškiantis bet kokį odos uždegimą.
- Egzema dažniausiai vartojama kaip atopinio dermatito sinonimas arba apibūdina specifinį, niežtintį odos bėrimų tipą.
- Kiekviena egzema yra dermatitas, tačiau ne kiekvienas dermatitas yra egzema.
- Gydymo planas priklauso nuo tikslios uždegimo priežasties: alergenų pašalinimo, drėkinimo ar vaistinių tepalų naudojimo.
Kas yra dermatitas ir kas yra egzema?
Norint suprasti skirtumą tarp šių dviejų sąvokų, pirmiausia reikia pažvelgti į jų medicininę kilmę. Žodis „dermatitas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio derma (oda) ir galūnės -itis, kuri medicinoje visada žymi uždegiminį procesą. Taigi, dermatitas tiesiogiai reiškia odos uždegimą. Tai labai plati kategorija, apimanti daugybę skirtingų būklių, pradedant paprastu odos sudirgimu po kontakto su buitine chemija ir baigiant lėtinėmis autoimuninėmis reakcijomis.
Tuo tarpu terminas „egzema“ kilęs iš graikų kalbos žodžio ekzein, reiškiančio „išvirti“ arba „išsiveržti“. Šis pavadinimas vaizdingai apibūdina ūmią odos būklę, kuomet atsiranda paraudimas, pūslelės, oda šlapiuoja ir intensyviai niežti. Šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje žodžiai „egzema“ ir „atopinis dermatitas“ dažnai vartojami kaip sinonimai, nors egzema gali būti vadinamos ir kitos specifinės uždegiminės odos ligos.
Pagrindiniai skirtumai tarp sąvokų
Esminis skirtumas tarp egzemos ir dermatito slypi jų apibrėžimo apimtyje. Dermatitas yra bendrinis terminas, apimantis bet kokį odos audinių uždegimą, nepriklausomai nuo jo priežasties. Tuo tarpu egzema yra konkretesnė būklė arba tam tikra dermatito forma, pasižyminti specifine klinikine eiga.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti šį ryšį, galima pasitelkti analogiją iš transporto pasaulio: dermatitas yra tarsi žodis „transporto priemonė“, o egzema – „lengvasis automobilis“. Šis santykis lemia kelis svarbius aspektus:
- Apimtis: Dermatitas apima tokias būkles kaip seborėjinis dermatitas, kontaktinis dermatitas, vystyklų bėrimas ar stazinis dermatitas. Egzema dažniausiai nurodo būtent atopinį dermatitą ar dishidrozinę egzemą.
- Kilmė: Dermatitą gali sukelti tiesioginis išorinis dirgiklis (pvz., trintis, nuodingasis augalas), o egzema dažniausiai yra susijusi su genetiniais odos barjero defektais bei imuninės sistemos ypatumais.
- Simptomų chroniškumas: Daugelis dermatitų praeina pašalinus dirgiklį, o egzema dažniausiai yra lėtinė, banguojančios eigos liga, reikalaujanti nuolatinės priežiūros.
Gydytojai dermatologai šiuos terminus dažnai naudoja pakaitomis, o tai kartais klaidina pacientus. Kai gydytojas sako, kad sergate dermatitu, tai yra bendra diagnozė; patikslinus, kad tai atopinis dermatitas, liga dažnai buityje pavadinama tiesiog egzema.
Dermatito formos ir egzemos vieta jose
Kadangi dermatitas apima visą spektrą odos uždegimų, naudinga apžvelgti dažniausiai pasitaikančias jo rūšis ir palyginti jas su egzemos pasireiškimu.
Atopinis dermatitas (egzema)
Tai labiausiai paplitusi egzemos forma, glaudžiai susijusi su genetiniu polinkiu ir imuninės sistemos atsaku. Jai būdingas filagrino – svarbaus odos barjero baltymo – trūkumas, dėl kurio oda netenka drėgmės ir tampa itin pažeidžiama alergenų bei mikrobų. Ši būklė dažnai pasireiškia vaikystėje ir lydi žmogų su atkryčiais bei ramybės periodais.
Kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas išsivysto, kai oda tiesiogiai liečiasi su dirginančia medžiaga arba alergenu. Pavyzdžiui, nikelis papuošaluose, lateksas, tam tikri kvepalai ar agresyvūs plovikliai gali sukelti staigų odos paraudimą, patinimą ir niežulį. Skirtingai nuo genetinės egzemos, kontaktinis dermatitas dažniausiai išnyksta visiškai nutraukus kontaktą su dirgikliu.
Seborėjinis dermatitas
Ši dermatito rūšis pažeidžia tas kūno vietas, kuriose gausu riebalinių liaukų: galvos odą, veido sritį (ypač aplink nosį ir antakius), krūtinę. Būklei būdingas paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos. Nors tai taip pat yra dermatitas, jo mechanizmas ir gydymas (dažnai nukreiptas prieš grybelį Malassezia) visiškai skiriasi nuo klasikinės egzemos.
Kuo skiriasi egzema nuo dermatito: palyginamoji lentelė
Norint aiškiai pamatyti skirtumus tarp bendrosios dermatito sąvokos ir dažniausiai egzema vadinamo atopinio uždegimo, pateikiame apibendrinantį palyginimą.
| Kriterijus | Dermatitas (bendrai) | Egzema (atopinis dermatitas) |
|---|---|---|
| Termino reikšmė | Bendras terminas bet kokiam odos uždegimui | Specifinis, dažniausiai lėtinis niežtintis uždegimas |
| Priežastys | Išoriniai dirgikliai, infekcijos, kraujotakos sutrikimai | Genetinis polinkis, odos barjero defektai, imunitetas |
| Eigos pobūdis | Gali būti ūmus ir vienkartinis | Dažniausiai lėtinis, su pasikartojančiais paūmėjimais |
| Lokalizacija | Bet kuri kūno vieta, priklausomai nuo dirgiklio | Tipinės vietos: alkūnių, kelių linkiai, riešai, veidas |
| Niežulys | Gali būti vidutinis, deginantis arba visai nebūti | Nuolatinis, intensyvus, varginantis niežulys |
Ši lentelė padeda suvokti, kad vertinant ligą svarbu atsižvelgti ne tik į bėrimo išvaizdą, bet ir į jo atsiradimo aplinkybes bei trukmę.
Gydymo ir priežiūros principai
Nors egzema ir kiti dermatitai turi panašių bruožų, jų valdymo strategija gali reikšmingai skirtis priklausomai nuo nustatytos diagnozės. Pagrindinis sėkmingo gydymo žingsnis visada yra tikslus priežasties nustatymas.
Esant kontaktiniam dermatitui, svarbiausia užduotis yra nutraukti sąlytį su alergiją ar dirginimą sukėlusia medžiaga. Tai gali būti skalbiklių keitimas, pirštinių dėvėjimas ar kosmetikos atsisakymas. Tuo tarpu gydant egzemą (atopinį dermatitą), vien alergenų vengimo dažniausiai nepakanka, nes pagrindinė problema slypi pačios odos apsauginėje funkcijoje.
Egzemos gydymo pagrindas yra nuosekli kasdienė odos priežiūra, kurią sudaro:
- Emolientų naudojimas: Reguliarus odos drėkinimas ir maitinimas bekvapiais kremais padeda atkurti pažeistą lipidinį barjerą.
- Uždegimą slopinantys vaistai: Paūmėjimų metu gydytojai skiria vietinio poveikio kortikosteroidus arba kalcineurino inhibitorius.
- Provokuojančių veiksnių valdymas: Stresas, staigūs temperatūros pokyčiai, sausas oras ir sintetiniai rūbai gali išprovokuoti paūmėjimą, todėl jų reikėtų vengti.
Svarbu atsiminti, kad savarankiškas stiprių hormoninių tepalų vartojimas be specialisto priežiūros gali pakenkti odai, todėl atsiradus bėrimams būtina pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar egzema yra užkrečiama liga?
Ne, nei egzema, nei kitos dermatito formos nėra užkrečiamos. Jomis negalima užsikrėsti liečiantis prie kito žmogaus odos ar naudojantis bendrais daiktais.
Ar egzema gali visiškai išnykti?
Vaikystėje prasidėjusi egzema daliai pacientų su amžiumi sumažėja arba visiškai praeina. Tačiau suaugusiems tai dažniausiai yra lėtinė būklė, kurią galima sėkmingai kontroliuoti tinkama priežiūra.
Kuo skiriasi psoriazė nuo egzemos ir dermatito?
Psoriazė (žvynelinė) yra autoimuninė liga, kuriai būdingas pagreitėjęs odos ląstelių dauginimasis. Jos bėrimai dažniausiai yra sausesni, padengti sidabro spalvos žvynais ir mažiau niežtintys nei egzema.
Ar galima maudytis vonioje sergant egzema?
Taip, maudytis galima, tačiau vanduo turėtų būti drungnas, o maudynės neturėtų trukti ilgiau nei 10–15 minučių. Po maudynių odą būtina švelniai nusausinti netrinant ir iškart patepti emolientu.
