Daugelis žmonių, stebėdami didžiulius, vandenyje besipliuškenančius Afrikos žinduolius zoologijos sode arba gamtos dokumentikoje, susimąsto: kuo skiriasi hipopotamas nuo begemoto? Šis klausimas kyla ne be priežasties, mat kasdienėje kalboje abu šie žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau jų skambesys bei kilmė yra visiškai skirtingi.
Svarbiausi faktai trumpai:
- Biologinis skirtumas neegzistuoja: hipopotamas ir begemotas yra tas pats gyvūnas (lot. Hippopotamus amphibius).
- Etimologinė kilmė skiriasi: žodis „hipopotamas“ kilo iš senovės graikų kalbos, o „begemotas“ – iš hebrajų kalbos per biblinius tekstus.
- Vartosenos tradicijos: terminas „hipopotamas“ dažniau taikomas mokslinėje, tarptautinėje literatūroje, o „begemotas“ – šnekamojoje kalboje bei slavų kalbų paveiktoje kultūrinėje erdvėje.
Iš tiesų biologiniu požiūriu atsakymas yra labai paprastas: jokio fizinio ar genetinio skirtumo tarp šių dviejų būtybių nėra. Tai yra du skirtingi tos pačios rūšies gyvūno pavadinimai, atkeliavę į mūsų kalbą per visiškai skirtingus istorinius ir kultūrinius kelius.
Pavadinimų kilmė: graikiškas arklys prieš biblinį milžiną
Kad suprastume, kodėl turime du tokius skirtingus žodžius vienam gyvūnui apibūdinti, turime pažvelgti į kalbotyros ir istorijos gelmes. Šių terminų šaknys siekia Antikos laikus ir religinius tekstus, kuriuose šie gyvūnai buvo aprašomi pirmą kartą Vakarų civilizacijos istorijoje.
Žodžio „hipopotamas“ šaknys
Žodis „hipopotamas“ yra tiesioginis skolinys iš senovės graikų kalbos (ἱπποπόταμος). Šis pavadinimas sudarytas iš dviejų atskirų žodžių: hippos, reiškiančio „arklys“, ir potamos, reiškiančio „upė“. Senovės graikai, keliavę po Nilą ir pamatę šį milžinišką padarą, prunkščiantį vandenyje, pavadino jį „upės arkliu“. Nors šiuolaikiniam žmogui hipopotamas mažiausiai primena eiklų žirgą, jo skleidžiami garsai ir tam tikri snukio bruožai graikams pasirodė panašūs į arklio.
Žodžio „begemotas“ paslaptis
Terminas „begemotas“ turi visai kitokią istoriją. Jis kilo iš hebrajų kalbos žodžio behemot (בְּהֵמוֹת), kuris yra žodžio behemah („žvėris“, „galvijas“) daugiskaitos forma. Ši daugiskaita hebrajų kalboje vartojama kaip didingumo ar milžiniškumo forma, reiškianti „didysis žvėris“ arba „pabaisa“. Pirmą kartą šis terminas paminėtas Senojo Testamento Jobo knygoje, kur aprašomas nenugalimas, kaulus kaip varinius vamzdžius turintis vandens gyvūnas.
Vėliau krikščioniškoje tradicijoje šis mitinis padaras pradėtas tapatinti su realiomis Nilo pakrančių būtybėmis, o žodis palaipsniui tapo bendriniu gyvūno pavadinimu Rytų Europoje.
Etimologinis ir kalbinis palyginimas
Norint aiškiau pamatyti šių dviejų sąvokų paraleles, verta pažvelgti į jų savybes kalbiniu bei istoriniu požiūriu. Nors jie nurodo tą patį stambų porakanopį žinduolį, jų semantinis krūvis skiriasi.
| Kriterijus | Hipopotamas | Begemotas |
|---|---|---|
| Kilmės kalba | Senovės graikų kalba | Senovės hebrajų kalba |
| Tiesioginė reikšmė | „Upės arklys“ | „Milžiniškas žvėris“ / „galvijai“ |
| Mokslinis statusas | Pripažintas lotyniškas taksonas (Hippopotamus) | Istorinis, mitologinis ir šnekamasis terminas |
| Geografinis paplitimas kalbose | Vakarų Europa, anglakalbės šalys | Rytų Europa, slavų kalbos, Lietuva |
Ši lentelė aiškiai parodo, kad skiriasi ne pats gyvūnas, o mūsų protėvių požiūris į jį: graikai rėmėsi aprašomąja gamtos stebėjimo logika, o senovės hebrajai suteikė būtybei mitologinės didybės atspalvį.
Tikrasis biologinis skirtumas: didysis ir nykštukinis
Jeigu ieškotume realių biologinių skirtumų šioje gyvūnų šeimoje, turėtume lyginti ne pavadinimus, o rūšis. Hipopotaminių (lot. Hippopotamidae) šeimai šiandien priklauso tik dvi išlikusios rūšys, kurios iš tiesų kardinaliai skiriasi viena nuo kitos savo dydžiu ir elgsena.
Šios dvi rūšys yra:
- Paprastasis hipopotamas (didysis): tai būtent tas gyvūnas, kurį visi vadina begemotu. Patinai gali sverti net iki trijų tonų, gyvena didelėmis bandomis vandens telkiniuose ir pasižymi itin agresyviu elgesiu saugant savo teritoriją.
- Nykštukinis hipopotamas: daug mažesnis giminaitis, sveriantis vos apie 200–270 kilogramų. Šie gyvūnai gyvena Vakarų Afrikos drėgnuosiuose miškuose, yra vienišiai, baikštūs ir didžiąją laiko dalį praleidžia sausumoje, o ne giliuose vandenyse.
Štai čia biologinis skirtumas yra milžiniškas. Nykštukinio hipopotamo beveik niekas nevadina nykštukiniu begemotu, nors moksliškai tai nebūtų klaida, nes abu žodžiai tebėra sinonimai.
Kodėl lietuvių kalboje prigijo abu žodžiai?
Lietuvių kalba yra unikali tuo, kad per amžius sugėrė tiek Vakarų Europos mokslo tradicijas, tiek Rytų kultūrinę įtaką. Dėl šios priežasties mes turime galimybę laisvai vartoti abu žodžius.
Švietimo sistemoje, biologijos vadovėliuose ir enciklopedijose pirmenybė dažniausiai teikiama terminui „hipopotamas“, kadangi jis tiksliau atitinka tarptautinę lotyniškąją nomenklatūrą. Tuo tarpu vaikiškoje literatūroje, pasakose, animaciniuose filmuose bei buitinėje kalboje kur kas dažniau girdime minkštesnį, žaismingesnį žodį „begemotas“.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar hipopotamas ir begemotas yra du skirtingi gyvūnai?
Ne, tai yra visiškai tas pats gyvūnas. Abu terminai nurodo tą pačią rūšį – paprastąjį hipopotamą (lot. Hippopotamus amphibius).
Kuris pavadinimas yra teisingesnis lietuvių kalboje?
Abu žodžiai yra įtraukti į lietuvių kalbos žodynus ir yra laikomi sinonimais. Tačiau mokslo darbuose labiau priimtinas terminas „hipopotamas“, o kasdienėje kalboje galima vartoti abu.
Ar begemotas yra artimesnis kiaulei, ar banginiui?
Nors ilgą laiką buvo manoma, kad hipopotamai yra artimi kiaulių giminaičiai, naujausi genetiniai tyrimai įrodė, kad jų artimiausi gyvieji giminaičiai yra banginiai ir delfinai.
Kodėl graikai šį gyvūną pavadino upės arkliu?
Graikai šį pavadinimą suteikė dėl gyvūno pomėgio gyventi gėlo vandens upėse bei jo skleidžiamo prunkštimo ir snukio formos, kuri jiems asocijavosi su arkliu.
