Kuo skiriasi internetas nuo žiniatinklio?

Sužinokite, kuo skiriasi internetas nuo žiniatinklio (WWW). Aiški analogija, atsiradimo istorija, techniniai skirtumai ir palyginimo lentelė.

PASIDALINK SU SAVO DRAUGAIS!

Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje žodžiai „internetas“ ir „žiniatinklis“ dažnai vartojami kaip sinonimai. Kasdien naršydami naujienų portaluose, bendraudami socialiniuose tinkluose ar siųsdami elektroninius laiškus, retai susimąstome, kad šie du terminai apibrėžia visiškai skirtingus technologinius lygmenis. Nors jie glaudžiai bendradarbiauja ir vienas be kito būtų sunkiai įsivaizduojami, jų paskirtis, atsiradimo istorija ir veikimo principai iš esmės skiriasi.

Svarbiausi skirtumai trumpai:

  • Internetas yra pasaulinė fizinė infrastruktūra – kompiuterių tinklų tinklas, sujungtas laidais, optiniais kabeliais ir palydovais.
  • Žiniatinklis (angl. World Wide Web arba WWW) yra paslauga, veikianti interneto pagrindu ir leidžianti pasiekti hipertekstinius dokumentus per naršyklę.
  • Internetas atsirado žymiai anksčiau (septintajame dešimtmetyje), o žiniatinklis buvo sukurtas tik 1989 metais.
  • Internetas teikia daugybę kitų paslaugų, kurios nepriklauso žiniatinkliui, pavyzdžiui, elektroninį paštą, failų perdavimą ar tiesioginius garso ir vaizdo skambučius.

Kas yra internetas ir kaip jis veikia?

Internetas yra globali kompiuterių tinklų sistema, jungianti milijardus įrenginių visame pasaulyje. Tai yra milžiniška fizinė ir loginė infrastruktūra, kurią sudaro serveriai, asmeniniai kompiuteriai, maršrutizatoriai, povandeniniai šviesolaidiniai kabeliai ir belaidžio ryšio mazgai. Būtent ši aparatūra užtikrina, kad duomenų paketai galėtų sklisti iš vieno pasaulio krašto į kitą per kelias milisekundes.

Šis tinklas veikia remdamasis griežtomis ryšio taisyklėmis, vadinamomis protokolais. Pagrindinis jų yra TCP/IP (perdavimo valdymo protokolas ir interneto protokolas), kuris nurodo, kaip informacija turi būti suskaidoma į smulkius paketus, adresuojama, perduodama ir vėl surenkama gavėjo įrenginyje. Norint geriau suprasti interneto esmę, verta pažvelgti į jo atsiradimo ištakas.

Interneto atsiradimo istorija

Interneto pamatai buvo padėti septintajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Projektas prasidėjo kaip JAV gynybos departamento pažangių tyrimų projektų agentūros iniciatyva, žinoma ARPANET pavadinimu. Pagrindinis tikslas buvo sukurti decentralizuotą ryšio tinklą, kuris galėtų veikti net ir tuo atveju, jei dalis mazgų būtų sunaikinta karinio konflikto metu.

Ilgainiui ARPANET išsiplėtė už karinių ir akademinių laboratorijų ribų. Prie jo ėmė jungtis universitetai, tyrimų centrai, o vėliau ir komercinės įmonės. Devintojo dešimtmečio pradžioje, standartizavus TCP/IP protokolų rinkinį, gimė tai, ką šiandien vadiname pasauliniu internetu.

Kas yra pasaulinis žiniatinklis (WWW)?

Pasaulinis žiniatinklis, dažniausiai žymimas raidėmis WWW, yra viena iš daugelio sistemų, veikiančių internete. Tai yra milžiniška tarpusavyje susietų dokumentų, vaizdo įrašų, garso bylų ir kitų skaitmeninių išteklių saugykla. Šiuos išteklius vartotojai pasiekia naudodami interneto naršykles, tokias kaip „Google Chrome“, „Mozilla Firefox“ ar „Safari“.

Žiniatinklio esmė yra hipertekstas – tekstas, kuriame yra nuorodos į kitus dokumentus. Spustelėjęs nuorodą, vartotojas akimirksniu perkeliamas į kitą puslapį, neatsižvelgiant į tai, kuriame pasaulio serveryje tas puslapis yra fiziškai saugomas. Šią sąveiką užtikrina keli kertiniai technologiniai elementai, be kurių šiandienos naršymas būtų neįmanomas.

Pagrindinės žiniatinklio sudedamosios dalys apima šiuos standartus:

  • HTML (žymėjimo kalba): struktūrizuoja ir pateikia tekstą, vaizdus bei kitus elementus naršyklės lange.
  • HTTP ir HTTPS (perdavimo protokolai): nurodo, kaip naršyklė turi užklausti ir gauti duomenis iš žiniatinklio serverio.
  • URL (universalusis išteklių adresas): unikalus adresas, pagal kurį identifikuojamas ir surandamas konkretus puslapis tinkle.

Šių technologijų visuma sukuria vientisą, lengvai prieinamą ir vartotojui patogią erdvę, kurią klaidingai esame įpratę tapatinti su pačiu internetu.

Timo Bernerso-Lee indėlis

Žiniatinklį 1989 metais Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) išrado britų mokslininkas Timas Bernersas-Lee. Jo tikslas buvo padėti įvairiose pasaulio šalyse dirbantiems fizikams lengvai dalytis tyrimų ataskaitomis ir eksperimentų duomenimis. Jis sukūrė pirmąją naršyklę, pirmąjį serverį ir apibrėžė HTML bei HTTP standartus.

Itin reikšmingas sprendimas buvo priimtas 1993 metais, kuomet CERN paskelbė, kad žiniatinklio technologijos bus atviros ir prieinamos visiems nemokamai. Tai paskatino eksponentinį informacijos augimą ir leido žiniatinkliui tapti pagrindine visuomenės bendravimo bei prekybos terpe.

Esminis skirtumas: kelias ir eismas

Vienas geriausių būdų suprasti skirtumą tarp interneto ir žiniatinklio yra analogija su transporto sistema. Šis palyginimas vaizdžiai atskleidžia kiekvieno elemento vaidmenį:

Įsivaizduokite, kad internetas yra kelių, greitkelių, tiltų ir tunelių tinklas. Tai fizinė infrastruktūra, kuri jungia miestus ir šalis. Žiniatinklis šioje analogijoje yra vienos rūšies transportas, pavyzdžiui, maršrutiniai autobusai, gabenantys keleivius iš vienos stotelės į kitą.

Tačiau keliais juda ne tik autobusai. Jais važiuoja krovininiai sunkvežimiai, greitosios pagalbos automobiliai, dviračiai ir motociklai. Panašiai ir internetu keliauja ne tik žiniatinklio puslapiai, bet ir elektroninis paštas, vaizdo skambučių srautai ar internetinių žaidimų duomenys.

Kitos paslaugos, veikiančios internete be žiniatinklio

Kadangi žiniatinklis tėra viena iš interneto programų, egzistuoja platus spektras paslaugų, kurios naudoja interneto infrastruktūrą, bet visiškai nepriklauso nuo žiniatinklio protokolų ar naršyklių. Kasdien naudojame daugybę tokių įrankių net nesusimąstydami apie jų techninę prigimtį.

Štai keletas populiarių paslaugų, kurios veikia tiesiogiai interneto tinkle:

  • Elektroninis paštas: nors laiškus galime skaityti per naršyklę, pats paštas veikia naudodamas SMTP, IMAP ir POP3 protokolus.
  • Failų perdavimas (FTP): specializuotas protokolas didelės apimties dokumentams perkelti tarp serverio ir kompiuterio.
  • Interneto telefonija (VoIP): technologija, leidžianti atlikti balso ir vaizdo skambučius tiesiogiai per duomenų tinklą.
  • Tiesioginiai pranešimai ir programų programinė sąsaja (API): mobiliosios programėlės dažnai siunčia duomenis tiesiai į serverius apeidamos žiniatinklio puslapių struktūrą.

Visi šie sprendimai egzistuoja ir funkcionuoja lygiagrečiai su žiniatinkliu, naudodami tuos pačius fizinius kabelius ir maršrutizatorius.

Interneto ir žiniatinklio palyginimo lentelė

Norint aiškiai ir glaustai įvertinti pagrindinius parametrus, toliau pateikiamas struktūrizuotas abiejų technologijų palyginimas.

Kriterijus Internetas Žiniatinklis (WWW)
Esmė Fizinis ir loginis kompiuterių tinklas Informacijos ir dokumentų dalijimosi sistema
Atsiradimo metai 1969 m. (ARPANET) 1989 m. (CERN laboratorijoje)
Kūrėjas JAV Gynybos departamentas (DARPA) Seras Timas Bernersas-Lee
Pagrindiniai protokolai TCP, IP, UDP, BGP HTTP, HTTPS
Prieigos įrankiai Maršrutizatoriai, kabeliai, modemai Interneto naršyklės (Chrome, Firefox ir kt.)

Ši lentelė vaizdžiai parodo, kad internetas yra pamatas, ant kurio stovi žiniatinklis. Be interneto žiniatinklis neturėtų ryšio kanalo egzistuoti, o be žiniatinklio internetas būtų gerokai sudėtingesnis eilinio vartotojo akiai, nors ir toliau atliktų duomenų perdavimo funkciją.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar žiniatinklis gali veikti be interneto?

Griežtai kalbant, žiniatinklio technologijos (HTML puslapiai ir HTTP serveriai) gali veikti uždarame vietiniame tinkle (intranete) be prieigos prie pasaulinio interneto. Visgi visuotinis žiniatinklis, kokį mes jį pažįstame, negalėtų egzistuoti be interneto infrastruktūros.

Ar mobilioji programėlė telefone naudoja žiniatinklį?

Ne visada. Daugelis programėlių tiesiogiai jungiasi prie paslaugų teikėjo serverių per interneto protokolus, apeidamos žiniatinklio naršyklės mechanizmus. Tačiau yra ir tokių programėlių, kurios iš esmės tėra supaprastintos žiniatinklio naršyklės, rodančios HTML turinį.

Kodėl žmonės šias dvi sąvokas nuolat painioja?

Taip nutiko todėl, kad didžiajai daliai visuomenės žiniatinklis tapo pagrindiniu langu į internetą. Vartotojui retai tenka susidurti su tiesiogine tinklo aparatūra ar kitais protokolais, todėl atsirado natūralus polinkis matomą paslaugą tapatinti su visa infrastruktūra.

Kuris iš jų atsirado pirmas?

Pirmasis atsirado internetas. Pirmasis sėkmingas duomenų perdavimas ARPANET tinkle įvyko 1969 metais, o Timas Bernersas-Lee pasaulinį žiniatinklį sukūrė tik po dviejų dešimtmečių – 1989 metais.